energoefeqturobis centris yovelkvireuli energetikuli macne

#44

_

  1. OPIC ტყიბულის საბადოდან მეთანის გაზის მოპოვების პროექტით დაინტრესდა
  2. kanaduri energoresursebis eqsportis zrda 2009 wels Seneldeba
  3. ruseTi da ukraina 2009 wels bunebrivi airis miwodebasTan dakavSirebul molaparakebebSi progress aRweven
  4. aSS garemos dacvis saagento senatis gafrTxilebis miuxedavad kvlav muSaobs axali wyaroebis ganxilvis (NSR) wesebze
  5. germaniis energo kompaniebi TanamSromleben qselis stabilurobisaTvis
  6. kalifornia aqveynebs saTburi gazebis emisiis Semcirebis gegmas
  7. dilis savaWro birJaze naxSirbadis fasebi gaizarda
  8. laTinur amerikas ,,Wirdeba erovnuli gegma“ CO2 –Tan dakavSirebiT
  9. evrogaerTianebas Wirdeba meti fuladi saxsrebi mwvane teqnologiebisaTvis
  10. xuTi wlis Semdeg mobiluri qselebi gadavlen mzis energiaze
  11. aSS Sinagan saqmeTa departamenti xsnis 190 milion akr farTobs geoTermuli sadgurebisTvis
  12. publikaciebi
  13. RonisZiebebi
 
 
 
 
 
OPIC ტყიბულის საბადოდან მეთანის გაზის მოპოვების პროექტით დაინტრესდა
"საერთაშორისო კერძო ინვესტიციების კორპორაცია" (OPIC) ტყიბულის საბადოდან მეთანის გაზის მოპოვების პროექტით დაინტრესდა.
ტყიბულის საბადოდან მეთანის გაზის მოპოვების პროექტს ჰოლდინგ "საქართველოს ინდუსტრიულ ჯგუფში" შემავალი "საქართველოს საერთაშორისო ენერგეტიკული კორპორაცია" ახორციელებს.
როგორც "ინტერპრესნიუსს" "საქართველოს საერთაშორისო ენერგეტიკული კორპორაციიდან" აცნობეს, კორპორაციის გენერალურმა დირექტორმა ნათია თურნავამ და OPIC-ის წარმომადგენლებმა თანამშრომლობის შესახებ თბილისში მიმდინარე აშშ-ის სავაჭრო და საინვესტიციო სამიტის მიმდინარეობისას იმსჯელეს.
ნათია თურნავას განცხადებით, OPIC პროექტს განიხილავს და, დაინტერესების შემთხვევაში, მასში ერთ-ერთი დამფინანსებლის სახით ჩაერთვება.
"საქართველოს საერთაშორისო ენერგეტიკული კორპორაციის" მიერ ტყიბულის საბადოდან მეთანის მოპოვების პროექტის ტექნიკურ-ეკონომიკური დასაბუთების დოკუმენტის შედგენა ექვს თვეში დასრულდება.
პროექტის ტექნიკურ-ეკონომიკურ დასაბუთებას კორპორაციის კონტრაქტორები ამერიკული კონსორციუმი Covalent Energy-i და Global Methane Partners-ი ახორციელებენ.
ტექნიკურ-ეკონომიკური ანალიზის მომზადების შემდეგ, საბადოდან მეთანის გაზის ამოსაღებად, სავარაუდოდ, 5 ჭაბურღილი დამონტაჟდება.
კვლევის ფარგლებში, პროექტის ტექნიკური, ეკონომიკური, გარემოს დაცვითი, სოციალური და იურიდული მხარეები შეფასდება.
აღსანიშნავია, რომ ტყიბულის ნახშირის საბადოდან მეთანის გაზის ასათვისებლად "საქართველოს საერთაშორისო ენერგეტიკულ კორპორაციას" 540 ათას აშშ დოლარის ოდენობის გრანტი აშშ-ის ვაჭრობის განვითარების სააგენტომ (USTDA) გამოუყო. სამუშაოების მთლიანი ღირებულება 900 405 აშშ დოლარს შეადგენს.
 
 
wyaro: ekonomikuri daijestis veb gverdi
 
 
kanaduri energoresursebis eqsportis zrda 2009 wels Seneldeba
kanaduri energo resursebis eqsportis gazrda 2008 wels mosalodneli iyo 36%-iT, manam sanam 2009 wels zrdis tempi 9%-amde daecema, ZiriTadad dabali xarisxis  nedlis navTobis fasebze, samSabaTs ganacxada kanadis eqsportis ganviTarebis centrma saerTaSoriso eqsportis prognozSi.
prognozi iuwyeba, rom miuxedavad kanaduri nedli navTobis eqsportis moculobis dagegmili 3%-iani zrdisa momavali wlisaTvis, ,, navTobis fasebis koreqtireba 15%-iT dascems navTobis eqsportiT miRebul Semosavlebs, 2008 wels dagegmili 47%-iani zrdis Semdeg”. eqsport develofmenT kanada”-s prognoziT, erTi bareli navTobis saSualo fasi 2009 wels 84 aSS dolari iqneba.
 
 
wyaro: platsis energetikuli daijesti
 
 ruseTi da ukraina 2009 wels bunebrivi airis miwodebasTan dakavSirebul molaparakebebSi progress aRweven
samSabaTs ukrainis samTavrobo sainformacio wyaros meSveobiT cnobili gaxda, rom ruseTisa da ukrainis molaparakebebi bunebriv gazTan dakavSirebiT progress ganicdis da SesaZloa SeTanxmebas 2009 wlis momaragebaze xeli moeweros noembris bolomde.
“Cven mivaRwieT karg progress. Cven velodebT rom SeTanxmebas xeli momaval ramodenime kviraSi moewereba” ganacxada informaciis wyarom.
komentari vrceldeba, raTa gafantos SiSi, rom es ori qveyana SeaCerebs molaparakebebs dekembris bolomde, da potenciurad molaparakeba Sedioda CixSi, rac uaryofiTad imoqmedebda gazis miwodebaze da tranzitze evro gaerTianebisken.
 
wyaro: platsis energetikuli daijesti
 

sarCevSi dabruneba

 
 
 
aSS garemos dacvis saagento senatis gafrTxilebis miuxedavad kvlav muSaobs axali wyaroebis ganxilvis (NSR) wesebze
amerikis SeerTebuli Statebis garemos dacvis saagentom orSabaTs ganacxada, rom is gaagrZelebs muSaobas eleqtrosadgurebisTvis axali wyaros mimarT moTxovnebis ganxilvis wesis cvlilebaze, miuxedavad SeerTebuli Statebis kongresis mcdelobisa Seaferxos es procesi. kanonmdeblebi fiqroben, rom axali wesi Seasustebs sufTa haeris amJamindel debulebas.
,,muSaoba wesebze grZeldeba”, ganacxada garemos dacvis saagentos spikerma jonaTan Sradarma, da daamata, rom garemos dacvis saaagentom daawesa normebis miRebis vadebi.
 
wyaro: platsis energetikuli daijesti
 
germaniis energo kompaniebi TanamSromleben qselis stabilurobisaTvis
germaniis energo qselis sami mTavari operatori ufro mWidrod iTanamSromlebs, raTa qveyanaSi SeinarCunon maRali Zabvis qselebis balansi da uzrunvelyon eleqtroenergiis Seuferxebeli gadacema.
kompaniam Vattenfall Europe ganacxada, rom miaRwia urTierTSeTanxmebas am seqtoris wamyvan kompanebTan EnBW-sa da E.ON-Tan, raTa daiwyos muSaoba  axali sistemiT 2008 wlis bolomde, rac qselis momxmarebels dauzogavs aTeul milion evros.  
wyaro: Jurnali fouer injineringi

sarCevSi dabruneba

 
 
 kalifornia aqveynebs saTburi gazebis emisiis Semcirebis gegmas
kaliforniis samma saagentom gamoaqveyna am StatSi saTburi gazebis emisiebis 1990 wlis donemde Semcirebis gegma 2020 wlisaTvis. emisiebis Semcireba moTxovnilia AB 32 - globaluri daTbobis problemis gadawyvetis 2006 wlis aqtis mier, romelic kaliforniis sahaero resursebis sabWosgan (CARB) moiTxovs SeimuSaos gegma, raTa Seasrulos emisiebis Semcirebebis miznebi. CARB-is SemoTavazebuli gegma, romelic gamoqveynda oqtomberSi, gvTavazobs gazebis CaWera-gayidvis did programas, romelic faravs Statis saTburi gazebis emisiebis 85%-s.
 
 
wyaro: aSS-s energetikis veb gverdi
dilis savaWro birJaze naxSirbadis fasebi gaizarda
oTxSabaTs diliT savaWro birJaze evropuli naxSirbadis fasebi gaizarda 2.5 procentiT, ramac wina kviris danakargebis kompensireba moaxdina.
 
 
wyaro: naxSirbadis bazris veb-gevrdi
 
 
 
 
 
laTinur amerikas ,,Wirdeba erovnuli gegma“ CO2 –Tan dakavSirebiT
CileSi naxSirbadis konferencize gaJRerda, rom laTinuri amerikis qveynebs, romlebmac miznad daisaxes naxSirbadis Semcireba, WirdebaT detaluri erovnuli gegmebi sufTa energiis gamoyenebisTvis.

 

 

wyaro: naxSirbadis bazris veb-gevrdi

 

  evrogaerTianebas Wirdeba meti fuladi saxsrebi mwvane teqnologiebisaTvis

evrogaerTianebis energetikul seqtorSi meti investiciebia saWiro axali teqnologiebis mxardaWerisTvis, raTa miaRwion emisiebis Semcirebis miznebs, ganacxada evrokomisiam.

 
 wyaro: naxSirbadis bazris veb-gevrdi

 

sarCevSi dabruneba

 
 
 xuTi wlis Semdeg mobiluri qselebi gadavlen mzis energiaze
2013 wels 335 aTasze meti mobiluri kavSiris sadguri daiwyebs mzis batareebis gamoyenebas energiis misaRebad, ityobineba teqradari analitikur kompania ABI Research –ze dayrdnobiT.
bazisuri sadgurebis umravlesoba mzis batareebis paralelurad gamoiyenebs dizelis generatorebs an eleqtroxazebs. sruliad mzis energiaze 2013 wlidan 40 aTasi sabaziso sadguri gadava, romelic imuSavebs eleqtroqselidan damoukideblad.
erTi wlis win sabaziso sadguri mzis batareaze Seqmna kompania eriqsonma. amJamad es sadguri muSaobs indoneziis qseluri operatoris telkomsel-is qselebSi. garda amisa  eriqsonma anonsireba gaukeTa sabaziso sadguris anZas, romelic aRWurvilia qaris generatoriT.
 
 
wyaro: lenta ru
 
 
aSS Sinagan saqmeTa departamenti xsnis 190 milion akr farTobs geoTermuli sadgurebisTvis
SeerTebuli Statebis Sinagan saqmeTa departamentma (DOI) gasul kviras ganacxada, rom gegmavs gamoyos federaluri miwebis 190 milionze akrze meti farTobi dasavleTis 12 StatSi geoTermuli energiis gansaviTareblad gamoiyenos. DOI-s garemoze mavne zemoqmedebis saboloo programuli dadgenileba (PEIS) axdens (BLM)  mier kontrolirebadi 118 milioni akri saxelmwifo miwebisa da 79 milioni akri erovnuli satyeo sistemis miwebis identificirebas, romlebic samomavlod SeiZleba gaices geoTermuli saijaro xelSekrulebiT, ramac potenciurad SeiZleba mogvces 5.540 mgvt axali geoTermuli energiis simZlavre 2015 wlisaTvis. PEIS moicavs ukacriel farTobebs da erovnul parkebs. es gaaumjobesebs miwis marTvis biuros mflobelobaSi arsebuli miwebis gamoyenebis gegmas geoTermuli energiis ganviTarebisTvis.
 
 
 
wyaro: aSS-s energetikis veb gverdi

 

 

sarCevSi dabruneba

 
 

 

 

 

 ,,klimatis dieta”

rogor SevamciroT naxSirbadis emisia, xarjebi da gadavarCinoT planeta

jonaTan haringtoni

atmosfero ivseba  Cvens mier gamotyorcnili naxSirbadiT da sxva saTburis gazebiT  da mas Wirdeba Cveni daxmareba. Cven vcxovrobT TavSeukaveblobis samyaroSi, movixmarT Zalian bevrs yvelafers - sakvebs, tansacmels, avtomanqanebs, saTamaSoebs, fexsacmels, agursa da samSeneblo xsnars. Cveni qmedebebi xSirad iseTi eqstremaluria, rom zians vayenebT sakuTar janmrTelobas da arsebobas, da Cven ar varT erTaderTi, vinc avad xdeba. dedamiwa, romelic gvawvdis sakvebs, haers, wyals, da miwas romelic gvexmareba Cven, aseve ganicdis sastik zewolas. Cven an gadavdgamT nabijs ukan, raTa davabrunoT sakuTari Tavi da planetis sistema balansSi, an davitanjebiT miRebuli Sedegebisgan. ras akeTebs nebismieri arajansaRi Zalian msuqani adamiani, roca mas eqimi eubneba, rom isi naadrevad iklavs Tavs? iwyebs dietas!

es aris yvelaze aucilebeli, saWiro dietis saxelmZRvanelo, romelic aRwers klimatis cvlilebis koncefcias, problemebs, da am problemebis gadaWris saSualebebs im xerxiT, ras yvelasaTvis advili gasagebia. klimatis dietis gegmis eqvsi safexuris gavliT, ojaxebs saSualeba eqnebaT daiTvalon maTi naxSirbadis kaloriebi da iswavlon, Tu rogor Seamciron isini, raTa icxovron moxdenil janmrTel planetaze axla da momavalSi.

 

 wyaro: Jurnal ersqanis daijersti

sarCevSi dabruneba
 
 
   
  pan-afrikuli Sekrebis adgili biosawvavis mrewvelobisaTvis
qeifTauni, samxreT afrika,
20-21 noemberi, 2008 weli
 
 
 
 
 
 
CineTi - energo biznesis gardaqmna
sgm proeqtebis treiningi, axali proeqtebis wardgena, diskusiebi.
12-13 noemberi 2008 weli
pekini, CineTis saxalxo respublika
 
 

 

 energo efeqturobis dafinansebisa da investirebis meore saerTaSoriso forumi
01—02 dekemberi, 2008 weli.
haiat rejensi, londoni
 
 
 

“eleqtronuli bazari”

 gacnobebT, rom amJamad energoefeqturobis centri saqarTvelo muSaobs proeqtzeeekologiurad usafrTxo masalebis eleqtronuli komerciis regionaluri qselis Seqmna

 proeqti iTvaliswinebs virtualur samyaroSi gansakuTrebuli, bazarze orientirebuli servis centris Seqmnas: ekologiurad usafrTxo masalebisa da mowyobilobebis eleqtronuli komerciis saerTaSoriso qselis Seqmnas, romlis momxmarebeli iqneba is mcire da saSualo mewarme, an ind.momxmarebeli romelic aSenebs da eqspluatacias gauwevs energoefeqtur Senobebs, rogorc saqarTveloSi aseve mezobel qveynebSi.

mimdinare proeqtis ZiriTadi miznebia:

 energoefeqturi Senobebis mSeneblobis da eqspluataciis dargSi moRvawe kerZo firmebis, arasamTavrobo da saqvelmoqmedo organizaciebisaTvis ekologiurad usafrTxo masalebis eleqtronuli komerciis qselis Seqmna da ganxorcieleba;

ekonomikurad momgebiani infrastruqturis ganviTareba, romelic gaaumjobesebs da xels Seuwyobs energoefeqturi Senobebis mSeneblobas da maTi eqspluataciisaTvis saWiro produqciis gayidvas, gavrcelebas da Segrovebas.

 rogorc mwarmoeblebs, aseve momxmareblebs saSualeba eqnebaT miiRon sxvadasxva saxis momsaxureba da produqcia, dawyebuli inertuli samSeneblo masalebiT, energoefeqturi naTurebiT, dasrulebuli cxelwyalmomaragebis da gaTbobis sistemebiT da sxva maRal-teqnologiuri samSeneblo masalebiT;

dResdReobiT kompaniebi, romlebic ar axdenen TavianTi produqciis realizacias eleqtronuli bazris meSveobiT, mudmivad dganan riskis qveS, dakargon sakuTari poziciebi saerTaSoriso bazarze, radganac yvela sawarmo da kompania cdilobs fexi auwyos teqnikur progress da momxmarebels SesTavazos gayidvebis Tanamedrove meTodebi. dReisaTvis ki yvelaze saukeTeso da mosaxerxebeli saSualeba aris interneti.